Banga

Lekiant autostrada 130-150 km/h greičiu vis vijosi mintys, “kas gi, kas gi mane taip kviečia į Bangos išlydėjimą?” pagarba žmogui? Pliusiukas sau? Susitikimas su seniai matytais žmonėmis? Šiaip iš neturėjimo ką veikti? Šio klausimo klausiau ir grįžusi iš laidotuvių, kai sumigus vaikams užsiplikiau ąsotį mėtų arbatos. Tai buvo vienos šviesiausių laidotuvių, kurias mačiau per savo…

Etapas.

Mažutytei jau mėnuo, o aš pradedu suvokti brandžios motinystės idėją ir joje slypinčią laimę. Nors tik 26 man ir kvailoka, šiek tiek svaigti apie brandžią motinystę. Kuo tai pasireiškia? Spėjau pažinti savo dukrą ir save kaip trijų vaikų mamą. Žinau, kad Gina Ford, jau su pasekėjomis kikena nebe tyliai į kumštuką kampe, bet atvirai ir…

Baigiantis ciklui

Penkeri su puse metų – tiek reikėjo laiko, kad devyni Dantės ratai įsisuktų, užsuktų ir nurimtų, paskui save įtraukdami šimtus niekuo dėtų šeimų ir pavienių žmonių. Tai laikotarpis, per kurį mūsų visuomenė išgirdo, sužinojo ir pradėjo „virškinti“ naminių gimdymų faktą. Sakau „pradėjo“, nes šiandien gimdymas ne ligoninėje vis dar nėra reglamentuotas, o nemaža dalis žmonių…

Liudijimai

Nesu krikščionė- katalikė, nesu induistė ar budistė, net nelabai uoliai meldžiuosi baltų dievams, tačiau nesu ir akla ar apatiška gyvenimiškiems pavyzdžiams. Nesu akla širdimi, nes akys kol kas, dar šį tą mato. Ką išgyvena kiekviena moteris, patirianti krizinį nėštumą, nepasakosiu, nes jų istorijos yra gilesnės, nei vienas trumpas tinklaraščio įrašas. Tačiau, su šiuo reiškiniu vis…

O aš skaitau tai:

Apie blogerių savireklamos savaitę išgirdau ir sužinojau pirmą sykį. Viena “neatsargi“ nuoroda, kuria pasidalino feisbuke ir štai, pati trečią dieną galvoju iš eilės, ką skaitau ir rašau. Aš esu mama, esu akušerė (būsima) ir esu už pasirinkimus. Rašau apie tai ką matau ir apie tai, ką norėčiau jog pastebėtų kiti. Apie tai ir mano mėgstamiausieji:…

Giliau, nei Tu manai.

Tai įrašas iš neredaguotų straipsnių, įrašų kategorijos. Jame gali pasitaikyti praleistų kablelių ar brūkšnių.   Matyti išGeriančius žmones mūsų kultūroje norma. Net jeigu jie geria, nusigeria, pergeria. Viskas tvarkoje. Gyveni su tuo, matai, tarsi tai mano, tavo, mūsų gyvenimo dalis. Net ir norint ieškoti argumentų prieš, atsirėmus į istoriją alkoholiavimą galima pateisinti istoriniais šaltiniais. Lietuviai virdavo…

Po penkerių metų:

Mano įsčios gaudžia. Gaudžia tarytum visa tai vėl kartotųsi. Kartotųsi tie pliupsniai, bangos ir kvapai. Štai vėl sėdžiu susikaupusi, kaip visada kai atvsiveriu tą eukaliptų balzamo buteliuką. Ir vienu kvėptelėjimu grįžtu atgal, į laiką kai paleidau savo dukrą. Niekad nepamiršiu poreikio tam kvapui, to paties kvapo ir tų kelių akimirkų, kol prieš organizmui užsipildant eukaliptu…

Apie tragedijas

Tokio šalto dušo kaip Saviečių tragedija, po didžiųjų švenčių, seniai neturėjome. Ramiai atsigaunančius po švenčių ar toliau jas tęsiančius – eilinius žmones – akimirksniu pasiekė kraupi žinia. Šaltas dušas – netik pats įvykis, tačiau ir visos tragedijos narpliojimas, Reakcijos ir antireakcijos. Pirmą sykį „delfyje“ mačiau rekordinį – virš 2400 – komentarų skaičių. Žinios apie naujieną,…

Apie Patalus

Matyt mažiausiai per visą gimties virsmą dėmesio gauna vaikelio patalai. ne, ne tie, kuriais išdabinamas lopšys ar lovelė, bet tie, kuriuose jis kutuliojasi pirmus devynis mėnesius. Patalai arba placenta. Vienas iš gimties pabaigtuves simbolizuojančių ritualų ar ceremonijų yra atsisveikinimas su taip vadinamasi pirmaisiais vaikučio namais. Kas ji tokia? Placenta tai mėsiškos konsistensijos minkštas, bekaulis organas,…

Liejasi varis ant sniego

Saulė bunda iš miego Rąžos ir kelias lėtai Teka varis kamienais Žiba ryto gaisai Susupa miško paklotes Dažo ugnim pušynus Stovi beržynai papieviuos Renkasi saulės kerus Ji kopia aukštyn kol dar medžiai Snaudžia be vėjo ramiai Sniegas apkaustęs jų šaknis Spindi kalnų krištolais Šakos pusnim apsiklojo Pagalves kaišos baltas Šerkšnas spygliais užsimojo Dabinti kiemuos mašinas…

Medicininė kultūra

Kas kartą pravėrus ligoninės duris mane ištinka kultūrinis šokas. Kartais gerąja prasme, tačiau neretai ir blogąja. Nors dažniausiai ligoninėse ilgai neužsibūnu ir po kelių valandų ištrūkstu namo, tačiau kartais net tų kelių valandų užtenka, kad nuostaba išliktų ilgam. Kai pirmą sykį dalyvavau gimdyme ligoninėje, nuo patirtų emocijų bluosto nesudėjau parą. Ne todėl, kad nebuvau mačiusi…