Banga

Lekiant autostrada 130-150 km/h greičiu vis vijosi mintys, “kas gi, kas gi mane taip kviečia į Bangos išlydėjimą?” pagarba žmogui? Pliusiukas sau? Susitikimas su seniai matytais žmonėmis? Šiaip iš neturėjimo ką veikti? Šio klausimo klausiau ir grįžusi iš laidotuvių, kai sumigus vaikams užsiplikiau ąsotį mėtų arbatos.

Tai buvo vienos šviesiausių laidotuvių, kurias mačiau per savo gyvenimą. Galbūt iš tiesų onkologinių ligų pakirsti žmonės turi puikią progą ir patys priimti ateinantį virsmą, o artimieji – susitaikyti su tuo. Man nebuvo skaudu, kad Banga iškeliavo. Taip, ji nebegaudys vaikelių, nebelaimins mamų ir jų pilvelių, nesiklaups prie moterų namuose, tačiau ji tapo pamoka mums visiems. Taip, tik jai išėjus pati suvokiau, kiek temų galėjau su ja iškalbėti, kiek istorijų ir patirčių pasidalinti, kiek pasisemti jos Bangiškumo, galiausiai, kad galėjau juk ir savo vaikus pasitikti su ja, tačiau matyt tada dar nebuvau iki to užaugusi ir dar nesupratau kas tai per deimantas, ant mūsų žemės.

Kai išėjome iš bažnyčios, su dulomis kalbėjome, kiek neįtikėtinai daug vaikų buvo per mišias. Ir iš tiesų, kur eiti, ir, kad pataikėme ten, kur reikia bylojo vaikiški vežimėliai pasieniuose ir vaikai lauke. “įsivaizduokite, jei būtų susirinkę visi Bangos priimti ir pagauti vaikeliai ir jų šeimos”… Taip, jei būtų susinkusios visos šeimos, kurių vaikelius pasitiko Banga, tai nebūtų tilpę niekas nei į vienuolyną, nei į šventorių.

Keliaujant į kapines nusidriekė solidi eismą stabdanti kolona, kuri bylojo, kad iškeliavo kažkas svarbaus. Iš tiesų riedant su avarinėmis šviesomis Kauno gatvėmis ir skaičiuojant kiek mašinų yra prieš ir kiek už manęs užklupo mintis, jog ne kiekvienas gydytojas jam išėjus sulaukia tiek žmonių. Čia pat nuskambėjo galvoje šimtai kartų kai ir man ir ne man, moterys dalinosi “aš tai nepamenu, kas ten buvo per gimdymą” “nežinau, nepamenu pavardės nei gydytojos nei akušerės”. Bangos neįsiminti neįmanoma. Tikiu, kad jos praktikoje buvo moterų, kurios gal ir neįsiminė Bangos ir ji tebuvo “aj kažkokia gydytoja”, tačiau daugeliui ir mums visiems (visi tai žinome) Banga buvo, The gydytoja, arba Gydytoja iš didžiosios raidės.

Man Banga nemirė. Ji ištekėjo. Neveltui tokiai būtybei kaip ji duotas toks vardas. Banga, banguoja, teka, tekanti, kintanti, pratekanti, prisitakanti, keičianti. Savo tėkme atnešusi daug pokyčių ir bangavusi “prieš srovę”, ji tapo pavyzdžiu ir mokytoja. Meilės pasauliui, žmonijai mokytoja. Grįžusi namo, prie tos pačios arbatos išgyvenau visišką meilę ir supratau, ką reiškia stabtelėti ir viską priimti su meile. Ačiū jai ne tik už tuos kelis šiltus susitikimus kabinete ar namuose su šeima, bet ir už tai, kad kažkokiu magišku būdu perdavė gebėjimą viską priimti kaip dovaną. Kaip dovaną priimti vaikų kaprizus, kaistantį mašinos variklį, nusivylimą, neištikymybę, skyrybas, tėčio ligą ir žmonių ciniškumą. Ačiū Tau, ačiū, kad parodei, ačiū, kad tapai stebuklu, kad padovanojai tokią dovaną. Rodos Tu ne tik gimei dangui, bet ir pasklidai, ištekėjai po erdvę milijardais ir kvadrilijonais mažutyčių daleliu.

Tekėk toliau, Banga.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s