Apie tragedijas

Tokio šalto dušo kaip Saviečių tragedija, po didžiųjų švenčių, seniai neturėjome. Ramiai atsigaunančius po švenčių ar toliau jas tęsiančius – eilinius žmones – akimirksniu pasiekė kraupi žinia. Šaltas dušas – netik pats įvykis, tačiau ir visos tragedijos narpliojimas, Reakcijos ir antireakcijos. Pirmą sykį „delfyje“ mačiau rekordinį – virš 2400 – komentarų skaičių. Žinios apie naujieną,…

Kada auklėjame vaikus? 2dalis. Arba kodėl mano vaikai renka šiukšles

  Pirmojoje dalyje nepasidalinau savo patirtimi. Nieko tokio, pasidalinsiu dabar. Kai rudenį ar pavasarį eidavome į mišką, sykį neapsikentusi pasiėmiau maišų ir pradėjau rinkti šiukšles – visokių spalvų plastikinius butelius, besimėtančius samanose ir prie medžių. Su pirštinėmis. Dukra paklausė, kam taip darau, papasakojau istoriją, kad būna žmonių, kurie nemoka išmesti šiukšlių į konteinerius ir meta…

Kada auklėjame savo vaikus? 1dalis

Niekad nepamiršiu savo pusseserės. Ji turi gal trejais metais jaunesnį brolį. Sykį nuvežiau jai visus išaugtus savo žaislus – nuo „Lego“ iki barbių ir beibibornų. Kai pusseserė pradėjo žaisti su naujaisiais žaislais, išsyk prisistatė ir brolis. Mažasis dar tik mokėsi stotis, tad kiekvienas didesnis daiktas buvo puikus pagalbininkas. Pradžioje mergaitė tiesiog traukėsi nuo brolio ir…

Apie gražą

Apie vaikų ir tėvų santykį ir tai ką jie vieni kitiems duoda, mintis parašyti, jau kirbėjo seniai. Tačiau vis trūkdavo „cinkelio“, o neseniai seno pažįstamo prie kavos puodelio užduotas klausimas – „ar tikrai verta?“ – sudėliojo viską į vietas. Ir iš tiesų katri katriem skolingi? Ir ką skolingi, o gal nieko? Kai esame tėvai. Kad…

Būna dienų

Nėra namų be dūmų – taip sakė protingi žmonės, lietuviai. Iš tiesų, daug sykių rašiusi apie vaikų auginimo teikiamą, naudą, džiaugsmą ir malonumą, šiandien pašnekėsiu ir apie kitą pusę, kai yra ne tik žiedeliai, bet ir spygliai. Kartais būna tokių dienų, kai vos pramerkus akis supranti, kažkas netaip. Netaip išlipi iš lovos, netaip dantis išsivalai,…

Tradiciškumo link

Kaip ir prieš kožnas Kalėdas taip ir šiemet prieš šventes buvo susimąstyta tradicijų ir papročių tęstinumo tematika: kas juos saugo, kas jų nesaugo ir ką mums, kaip byrančiai smėlio dulkių tautai reiktų daryt. Dar be viso to ir pasaulio pabaiga vaidenosi. Na vieni šį dalyką priimė tiesmukai (kad turėtų nebeišaušti rytojus ir Kalėdos neateiti), kiti…

Egoizmo link…

 Vėl negaliu nesistebėti mamomis. Susilaukia vaikų, o tada skundžiasi: „Maniškis tai dabar vaikščiot pradėjo, tai šakės, viskas, amen niekur nieko palikt negalima, nes bus tas, anas, ar dar kas“. Paėmiau labiausiai paplitųsi pavyzdį ir gal jame tiesos yra, bet labai nedaug. Tačiau dar juokingiau būna, kai netyčia, net nenorint, viešojoje erdvėje nugirstu skundus, apie ne…